Gyvenimo knyga-jausmu saltinis |
| Ketvirtadienis, 09 Vasario 2012 Metai |
|---|
 21:44 | 
| | |
|
| | |
| Pirmadienis, 06 Vasario 2012 Metai |
|---|
| 20:04 |
| | |
| Radau internete vieną straipsnį...susimąsčiau...
Ko prieš mirtį labiausiai gailisi žmonės?
Didžioji dalis žmonių palieka pasaulį neįgyvendinę nė pusės savo svajonių.
Sakoma, kad reikia gailėtis ne dėl to, ką padarei, o to, ko nepadarei. Apie tai, ko mirties patale gailisi žmonės - slaugės dienoraštyje...
Bronnie Ware ilgus metus dirbo paliatyvios slaugos srityje. Jos pacientai buvo žmonės, paleisti iš ligoninės ir grįžę į namus mirti. Bronnie su jais praleisdavo paskutines jų gyvenimo savaites.
Tačiau ne darbas, o įgyta patirtis išgarsino buvusią slaugę, o dabar ir - dainų autorę bei atlikėją. Internete paplito jos rašinys "5 dalykai, kurių žmonės labiausiai gailisi prieš mirtį", kuris galiausiai išaugo į knygą (angl. The Top Five Regrets of the Dying - A Life Transformed by the Dearly Departing).
Savo tinklapyje bronnieware.com, autorė atskleidžia viską, ko išmoko iš savo pacientų: "Jūs nė neįsivaizduojate, kaip žmonės išauga ir pasikeičia mirties akivaizdoje. Žinoma, kiekvienas jų išgyveno ypatingų emocijų grandinę: neigimą, baimę, pyktį, sąžinės graužatį, dar stipresnį neigimą ir, galiausiai, susitaikymą su mirtimi. Tačiau kiekvienas jų prieš palikdamas pasaulį savyje atrado ramybę.
Kartais mes kalbėdavomės apie dalykus, kurių jie labiausiai gailėdavosi, ką jie darytų kitaip, jei iš naujo gyventų. Po kurio laiko suvokiau, kad dažniausiai įvardijami buvo tie patys nuogąstavimai:
1) Gaila, kad gyvenau ne savo gyvenimą, o tokį gyvenimą, kurio iš manęs tikėjosi kiti.
Šį sakinį pasakydavo kone kiekvienas mano pacientas. Kai žmonės suvokia, jog jų gyvenimas beveik baigtas, ir pažvelgia atgal, pamato, kiek svajonių liko neįgyvendintų. Didžioji dalis žmonių palieka pasaulį neįgyvendinę nė pusės savo svajonių ir suvokdami, kad taip įvyko tik dėl to, jog jie norėjo priimti "teisingus" sprendimus.
Todėl labai svarbu gerbti savo svajones. Kai prarasite sveikatą, bus per vėlu. Sveikata mums suteikia laisvę, tačiau tai suvokiame tik jai sušlubavus.
2) Galėjau taip sunkiai nedirbti.
Tai visuomet išgirsdavau iš savo pacientų-vyrų. Jie pražiopsojo savo atžalų vaikystę, nuolat ilgėjosi savo žmonų draugijos. Iš moterų šį nuogąstavimą išgirsdavau rečiau. Gal todėl, kad slaugiau senosios kartos atstoves, kurios augino vaikus ir nebuvo duonos nešėjos.
Galbūt kartais derėtų susimąstyti apie savo karjeros pasirinkimus - galbūt jums nereikia tiek pajamų, kiek jūs manote? Gal jums nebūtina tiek laiko dirbti? Karais darbo dienos sutrumpinimas gali atverti naujas galimybes, kurios galbūt jus padarys laimingesnę negu jūsų pirminė veikla.
3) Gaila, kad neturėjau drąsos išreikšti savo jausmų.
Daugelis žmonių nutyli žodžius, sulaiko emocijas, neišreiškia nuoskaudos vien dėl to, kad bijo supykdyti aplinkinius ar būti nesuprasti. Rezultatas - ne gyvenimas, o egzistavimas, neįgyvendinti tikslai. Visa tai perauga į dvasinius negalavimus, užsisklendimą nuo pasaulio.
Esmė ta, kad mes negalime kontroliuoti aplinkinių reakcijų. Tačiau, kaip bebūtų, jus supantys žmonės įvertins tai, kokia esate sakydama tai, ką iš tiesų galvojate. Tai jūsų santykius perkels į aukštensį, sveikesnį lygį. Jeigu to neįvertins - atsikratysite nereikalingos, žalingos draugystės. Bet kokiu atveju jūs laimėsite.
4) Gaila, kad užmiršau savo draugus.
Daugelis mūsų taip pasineria į savo gyvenimus, kad leidžia pro pirštus išslysti metų metus trukusioms draugystėms. Todėl nenuostabu, jog daug žmonių mirties patale gailisi nepalaikę ryšio su bičiuliais bei nedėję pastangų išlaikyti draugystę.
Mes visą gyvenimą sunkiai dirbame tam, kad aprūpintume savo mylimus žmones. Tačiau būtent didelis užimtumas yra kaltas dėl nutrūkusių draugysčių. Galiausiai, kai išaušta lemtinga diena, svarbiausia yra ne pinigai ar socialinis statusas, o artimų žmonių meilė, rūpestis ir palaikymas.
5) Gaila, kad neleidau sau būti laimingesniam.
Tai, kad laimė yra pasirinkimas, daugelis suvokia, kai jau būna per vėlu. Tik pagalvokite, kiek dalykų mes atsisakome vien todėl, kad nenorime išlįsti iš savo patogaus gyvenimo, jaukių namų, keisti senų įpročių ar daryti tai, dėl ko sulauktume nepalankių aplinkinių reakcijų. Pokyčių baimė mus priverčia kitiems ir sau meluoti, jog esame laimingi gyvendami taip, kaip yra. Tačiau mirties patale žmonės tikina nepamenantys, kada paskutinįkart nuoširdžiai juokėsi ar kvailiojo, kada darė ką nors ekscentriško ir nutrūktgalviško. Tuomet ne galvoj, ką pamanys kiti. Tad nebijokite sau leisti būti laimingais".
http://www.5braskes.lt/.../ko-pries-mirti-labiausiai-gailisi-zmones.d
| | |
| Pirmadienis, 23 Sausio 2012 Metai |
|---|
| 20:47 |
| | |
|
| | |
| Penktadienis, 20 Sausio 2012 Metai |
|---|
| 22:17 |
| | |
| Giff paveiksliukai
| | |
| Antradienis, 03 Sausio 2012 Metai |
|---|
| 18:25 |
| | |
| saulės kerai
Užauginsiu sparnus
žiema man nebaisi
pakilsiu aukštai
te raizgos tarp kojų tinklai
Pavirsiu žuvim
reta,nebylia...
te blizga žvynai
ir šviesą skleidžia visiems...
Te skausmas
pulsuoja it lava
garuoja karštis
ir lieka meilė tyra...
tark žodį
užaugs vėl sparnai
šypsosis saulė
te klesti jos kerai...
(2012.01.03)
| | |
| |
Profilis 
Asmeninis pranešimas 
Anketa 
Svečių knyga 
Fotoalbumai 
